1 dalis: Kylame pakopomis: mūsų kitas dvasinis žingsnis

Parinktos ištraukos iš šaltinių

1. Iš — Baal Sulamo „Religijos esmė ir jos tikslas“:

"Paaiškinome „Matan Torah“, 9 ir 11 dalyse, kad 1) malonumas ir didybės pojūtis matuojami formos lygybe su Kūrėju. 2) Kančia ir netolerancija matuojami formos skirtumu nuo Kūrėjo. Taigi, egoizmas yra atgrasus ir mus skaudina, nes jo forma priešinga Kūrėjui.

Tačiau šis atgrasumas nesidalija tarp mūsų vienodai. Priešingai, jis yra suteikiamas įvairiomis priemonėmis. Nepakankamai išsivysčiusi asmenybė egoizmo visiškai nelaiko blogiu. Todėl ji jį naudoja atvirai, be jokių gėdos jausmų ar apribojimų, vogdama ir žudydama tiesiai dienos šviesoje, kur tik gali. Šiek tiek labiau išsivystę tam tikru mastu jaučia savo egoizmą, kaip blogį ir bent jau gėdijasi jo viešai naudoti, vogdami ir žudydami atvirai. Tačiau slapta jie vis dar vykdo savo nusikaltimus, tačiau rūpinasi, kad niekas jų nematytų.

Dar labiau išsivystę individai egoizmą jaučia taip atgrasiai, kad negali jo savyje toleruoti ir jį visiškai atmeta, kiek tik jį pastebi, kol nebegali ir nenori mėgautis kitų darbu. Tada juose pradeda atsirasti meilės kitiems kibirkštėlės, vadinamos „altruizmu“, kas yra bendras gėrio atributas.

Tačiau tai irgi vystosi palaipsniui. Pirma, išsivysto meilė ir noras duoti savo šeimai ir giminėms, kaip sakoma posakyje: “Neapleisk savo kūno.” Kai žmogus labiau išsivysto, jo davimo savybė plečiasi visiems aplinkiniams žmonėms, karštutinumai bėgant nuo gimtojo miesto bendruomenės iki savo tautos. Ir taip plečiasi, kol galiausiai išsivysto meilė visai žmonijai."

2. Iš — Baal Sulamo, „Laisvė“:

"Pasirodo, kad žmonija pasieks savo tikslą... atvesdama juos į visiškos meilės kitiems pakopą, viso pasaulio kūnai susivienys į vieną kūną ir vieną širdį, kaip parašyta straipsnyje „Taika". Tik tada visa laimė, numatyta žmonijai, atsiskleis visu savo didingumu."

3. Iš "Degel Machane Efraim", Parašat Š’lach:
"Tas, kuris nori tarnauti Kūrėjui Tiesoje, turi būti susijungęs su visa kūrinija, ir taip pat jis turi būti susijęs su visomis sielomis ir būti su jomis ir jos su juo. Reiškia, kad žmogus neturėtų turėti nieko sau, nei tai, kas būtina sujungti su Šchina, ir dėl to jam reikia būti su daugeliu žmonių, nes pagal žmonių, tarnaujančių Kūrėjui, skaičių,  jiems atsiskleidžia Šchina šviesa. Tam žmogus turi būti susijungęs su visais žmonėmis ir visa kūrinija, ir kilti į savo šaknį, dėl Šhinos ištaisymo."

4. Iš — Rabašo Straipsnis 3. 1984 Draugų meilė – 1:

„Ir žmogus jo paklausė, sakydamas, ‘Ko tu Ieškai?’ “ reiškia, “Kaip aš galiu tau padėti?” „Ir jis sakė: ‘Aš ieškau savo brolių.’“ Būdamas kartu su mano broliais, t. y., būdamas grupėje, kur yra draugų meilė, aš galėsiu užkopti taku, kuris veda į Kūrėjo namus. Šis takas vadinamas „davimo keliu“ ir šis kelias yra priešingas mūsų prigimčiai. Norint jį pasiekti, nėra kito būdo, kaip tik draugų meilė."

5. Iš — Rabašo. straipsnis 28 (1986) Bendruomenė ne mažesnė nei dešimt:
"Mūsų išminčiai sakė (Sanhedrin, 39), „Kiekvienoje dešimtyje yra Šchina.“ Yra žinoma, kad Malchut vadinama „dešimtąja“. Taip pat yra žinoma, kad gaunantis Kli taip pat vadinamas „Sfira Malchut“, kuri yra dešimtoji Sfira, gaunanti Aukštesniąją gausą. Ji vadinama „noru gauti“, ir visi kūriniai gauna tik iš jos. Dėl šios priežasties, bendruomenei nepakanka mažiau nei dešimties, nes visos materialios šakos gauna iš Aukštesniųjų šaknų. Todėl pagal taisyklę, “Nėra šviesos, kuri neturėtų dešimt Sfirų” materialume, bet kas nelaikoma svarbia bendruomene, nebent ten būtų dešimt vyrų, panašių į Aukįtesniasias pakopas."

6. Iš Rabašo, Straipsnis Nr. 17 (1986),"Susirinkimo tvarka – 2"

"Parašyta „Tautos gausoje Karaliaus didybė,” iš to seka, kuo didesnis žmonių skaičius, tuo efektyvesnė bendruomenės jėga. Kitaip tariant, jie sukuria stipresnę didybės atmosferą ir Kūrėjo svarbą. Tuo metu kiekvieno žmogaus kūnas jaučia, kad jis laikosi, to ką nori daryti dėl šventumo - tai yra duoti Kūrėjui - kaip didelę laimę, kad jis buvo privilegijuotas būti tarp žmonių, kurie buvo apdovanoti tarnauti Karaliui. Tuo metu kiekvienas mažas dalykas, kurį žmogus daro, pripildo jį džiaugsmu ir malonumu, kad dabar jis turi kažką, kuo tarnauja Karaliui."

7. Iš Rebe Nachmano iš Breslavo "Likutey Moharan"

"Reikia būti labai atkakliam Kūrėjo darbe, kad ir kas nutiktų. Gerai tai prisiminkite, nes to labai reikės pradedant Kūrėjo darbą. Tam reikia didelio atkaklumo, būti stipriam ir drąsiam, sustiprėti ir stovėti, net jei kiekvieną kartą atkrenti. Negalite leisti sau visiškai nukristi, nes būtina išgyventi visus tuos kritimus, nusileidimus ir painiavas prieš įeinant į Keduša [šventumo] vartus, ir tikri teisuoliai taip pat tai visa išgyveno. Žinokite, kad žmogui reikia pereiti labai, labai siaurą tiltelį, ir taisyklė ,ir svarbiausias dalykas - yra visiškai nebijoti."

2 dalis. Aukštesniųjų Pasaulių Struktūra

57-64 punktai iš „Įvado į Kabalos išmintį“ >>

57) Ir žinok, kad šiuose trijuose parcufuose Galgalta, AB ir SAG de-AK dar nėra netgi šaknies keturiems pasauliams ABEA, nes netgi vietos trims pasauliams BEA čia dar nebuvo, nes vidinis AK parcufas tęsėsi iki „šio pasaulio taško“ (nekuda de-olam ha-ze). Ir taip pat dar neatsiskleidė šaknis norimo ištaisymo, dėl kurio įvyko susitraukimas. Nes visas norimas susitraukimo tikslas, kuris buvo atliktas bhina dalet, buvo jos ištaisymas, kad joje nebūtų jokių formų skirtumų, kai priimama aukščiausioji šviesa (kaip pasakyta p. 14). Tai yra, tam, kad sukurtų „Adamo gufą“ (žmogaus norą, t. y. „žmogaus kūną“) iš šios bhinos dalet, kad jis savo užsiėmimais Tora ir priesakais duotų malonumą Kūrėjui, nukreiptų gavimo jėgą, kuri yra bhinoje dalet, atidavimui, taip kaip tai suvienytų gavimo formą su absoliučiu atidavimu. Ir tada įvyks galutinis išsitaisymas, nes dėl to šita bhina dalet sugrįš ir taps gaunančiu kelim aukščiausiai šviesai, o taip pat bus visiškame susiliejime su šviesa, be jokių formų skirtumų, kaip pasakyta aukščiau.

Tačiau iki šiol dar neatsiskleidė šio ištaisymo šaknis, nes tam, kad žmogus galėtų atlikti gerus veiksmus – atidavimo veiksmus, jis turi būti ir iš aukštesnių bhinų, kurios yra aukščiau bhinos dalet. Tai būtina, kad žmogus turėtų galimybę atlikti davimą. Ir jeigu žmogus būtų sukurtas tik iš AK parcufų, jis būtų visiškai tuščias (be šviesos), nes bhina dalet, kuri turi tapti „žmogaus kūno“ šaknimi, būtų visa visiškai žemiau raglėj (kojų) AK, kaip tuščia, laisva nuo šviesos erdvė, nes ji priešinga aukščiausiajai šviesai ir todėl laikoma atskyrimo ir mirties savybe. Ir jeigu žmogus būtų sukurtas tik iš šios bhinos dalet, jis negalėtų ištaisyti savo veiksmų iš viso, nes jame nebūtų jokių atidavimo kibirkščių ir jis būtų panašus į gyvūnus, visiškai neturinčius nieko bendro su atidavimu, gyvenančius tik dėl savęs. Ir panašus į nusidėjėlius, pasinėrusius į norą gauti tik dėl savęs ir netgi tai, ką jie daro gerą, jie daro tik dėl savęs. Apie tokius sakoma, kad nusidėjėliai savo gyvenime vadinami mirusiais, nes jie priešingi Gyvybės Šaltiniui.

58)  Ir šiame yra prasmė to, kas pasakyta išminčių (Midraš Berešit Rabba, 12:15): pirmiausia Kūrėjo sumanytas buvo pasaulio sukūrimas pagal teismo savybę, tačiau pamatęs, kad pasaulis negalėtų egzistuoti tokiu būdu, Jis pirmiau priskyrė teismo savybei gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu.

Paaiškinimas: visos „laiko“ sąvokos „pirmiau ir vėliau“, kurios naudojamos dvasiniame kontekste, reiškia priežastį ir pasekmę. Ir šiame kontekste paaiškinama, kad pirmoji pasaulių priežastis, t. y. Adam Kadmon pasaulio parcufai (AK), sukurti pradžioje visų pasaulių, buvo sukurti teismo savybėje, t. y. tik su viena Malchut savybe, kuri vadinama teismo savybe. Ir tai yra bhina dalet (ketvirtoji stadija), kuri buvo susitraukė (cimcum) ir išėjo kaip tuščia erdvė ir sijumas (baigimas) raglėj (kojų) AK. Ir tai yra „šio pasaulio taško“ (nekuda de-olam aze) esmė, kuris yra žemiau sijumo raglėj AK, kaip tuščia, laisva nuo bet kokios šviesos erdvė, kaip buvo pasakyta anksčiau. Ir Jis pamatė, kad pasaulis negalės egzistuoti tokiu būdu, t. y., kaip buvo pasakyta anksčiau, tokiu būdu žmogus, kuris turi būti sukurtas iš šios bhina dalet, negali atlikti atidavimo veiksmų, dėl kurių pasaulis galėtų egzistuoti pagal trokštamą ištaisymo lygį. Todėl Jis pirmiau teismo savybei priskyrė gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu.

Paaiškinimas. Sfira Bina vadinama gailestingumo savybe, o sfira Malchut – teismo (griežtumo, ribojimo) savybe, kadangi būtent į ją buvo nukreiptas susitraukimas (cimcum). Ir Kūrėjas pakėlė teismo savybę – t. y. apribojimo jėgą, esančią sfiroje Malchut, – į Biną, į gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu, įtraukdamas vieną į kitą taip, kad dėl šio tarpusavio įsijungimo net ir bhina dalet (ketvirtoji stadija), atspindinti griežtumą, pradėjo savyje turėti ir atidavimo kibirkštis, būdingas Bina kli (indui) (kaip buvo pasakyta 5 punkte – pasižiūrėk ten). Tokiu būdu buvo padarytas paruošimas žmogaus guf (norui) – t. y. Adam norui, kuris kyla iš bhina dalet, kad jame taip pat būtų įtrauktas atidavimo aspektas ir kad jis galėtų atlikti gerus veiksmus ne dėl savęs, o kad suteiktų malonumą Kūrėjui, kol galų gale net ir gavimas (priėmimas) jame taps visiškai skirtas atidavimui. Ir būtent per tai bus pasiektas trokštamas pasaulio ištaisymas, dėl kurio pasaulis buvo sukurtas, kaip minėta anksčiau.

59) Šis „šituf“ (t. y. tarpusavio įsijungimas, partnerystė, dalyvavimas) tarp Malchut ir Binos įvyko parcufe SAG de-AK ir privedė prie „cimcum bet“ (antrojo susitraukimo, C"B) pasauliuose – nuo jo ir žemiau, kadangi jame susiformavo naujas sijuomas (pabaiga) aukščiausiajai šviesai, atsiradęs Binos vietoje. Išeina, kad Malchut mesayemet (užbaigianti), kuri stovėjo SAG de-AK kojų pabaigoje virš „šio pasaulio taško“, pakilo ir užbaigė aukščiausiosios šviesos sklidimą Binos de-guf SAG de-AK vietoje, kuri vadinama Tiferet, nes KAHAB de-guf vadinasi HAGAT, ir išeina, kad Tiferet – tai Bina de-guf. Taip pat Malchut mezdavėget (susijungianti), kuri buvo pe de-roš (burnos) vietoje SAG de-AK, pakilo į nikvej einaim de-AK vietą – tai yra pusė Binos de-roš ir ten įvyko zivugas M"A de-AK, kuris vadinamas Nekudim pasauliu – nikvej einaim vietoje.

60) Šis [susitraukimas] taip pat vadinamas „cimcum NEHI de-AK“, kadangi SAG de-AK, kuris anksčiau baigdavosi viename lygmenyje su parcufu Galgalta de-AK, virš „šio pasaulio taško“, dėl Malchut įsitraukimo ir pakilimo į Binos vietą, pradėjo baigtis virš vidinio AK taburo, t.y. Tiferet viduryje, kuri yra vidinio AK Binos gufo (kūno) pusė, nes būtent ten pakilo Malchut mesayemet (užbaigianti) ir sustabdė aukščiausiąją šviesą, kad ji neplistų žemiau jos. Ir dėl to ten susidarė tuščia, laisva erdvė be šviesos. Iš to matome, kad TANHI (Tiferet, Nehi) de-SAG buvo sumažinti ir ištuštinti nuo aukščiausiosios šviesos. Todėl cimcum bet vadinamas cimcum NEHI de-AK, nes dėl naujo sijuomo, kuris buvo padarytas taburo vietoje, NEHI de-SAG de-AK neteko savo šviesų.

Taip pat paaiškėjo, kad ACHAP (ozėn – ausis, chotem – nosis, pe – burna) roš de-SAG išėjo iš roš lygmens ir pradėjo būti laikomi jo guf. Nes Malchut mezdaveget pakilo į nikvej einaim ir dešimt sfirų roš išėjo iš ekrano, esančio nuo nikvej einaim ir aukščiau. O nuo nikvej einaim ir žemyn tai jau vadinama parcufo guf, nes gali gauti tik švytėjimą nuo nikvej einaim ir žemiau ir todėl tai laikoma guf.

Ir štai, šių dešimties sfirų lygmuo, kuris išėjo per nikvej einaim de-SAG de-AK, tai yra dešimt sfirų, vadinamų Nekudim pasauliu. Ir jos nusileido žemyn nuo nikvej einaim de-SAG ir atėjo į savo vietą, esančią žemiau vidinio AK taburo, kur ir išsiskleidė: roš ir guf (t. y. galva ir kūnas). Ir žinok, kad ši nauja, anksčiau paminėta sijumo vieta, susiformavusi Binos de-guf vietoje, vadinama „parsa“. Ir čia egzistuoja vidinis ir išorinis aspektas. Ir tik išorinės dešimt sfirų vadinamos Nekudim pasauliu, o vidinės dešimt sfirų vadinamos MA ir BON paties AK.

61) Tačiau reikia suprasti, kadangi dešimties sfirų Nekudim ir MA de-AK buvo sukurtos ir išėjo iš nikvej einaim (akių angų) roš de-SAG, kaip buvo minėta anksčiau, jos turėjo aprengti SAG nuo jo pe de-roš (burnos lygmens) ir žemiau, kaip tai buvo ankstesniuose parcufuose, kai kiekvienas žemesnysis aprengia savo aukštesnįjį nuo pe de-roš ir žemyn. Tai kodėl gi čia buvo kitaip? Kodėl jos nusileido aprengti vietą, esančią žemiau taburo de-AK? Ir kad tai suprastume, turime gerai suprasti, kaip susiformavo šitas „šituf“ (sujungimas), kai Bina ir Malchut susijungė į vieną visumą.

62) Reikalas tas, kad parcufo SAG atsiradimo metu visas jis baigėsi aukščiau vidinio AK taburo, kaip tai jau buvo paaiškinta parcufe AB de-AK, kadangi [dešimties sfirų parcufo SAG] negalėjo plėstis žemyn nuo taburo ir žemiau, nes ten prasideda vidinio AK bhinos dalet valdžia – t. y. dešimties sfirų jos pabaigos (sijumo) savybėje, o parcufuose AB ir SAG nėra nieko, kas būtų susiję su bhina dalet (kaip minėta 54 punkte). Tačiau, kai pradėjo atsirasti nekudot de-SAG de-AK, tai yra, po to, kai SAG ekrano, turinčio bhinos bet avijutą, išsivalymo (izdachechut) dėka – kuris įvyko dėl apgaubiančios šviesos smūgio į jį – ir kai jis pasiekė bhinos bet itlabšuto ir bhinos alef avijuto būseną, tada išnyko parcufo SAG taamim (šviesos lygiai) ir išėjo nekudot de-SAG lygmuo pagal avijutą, likusį ekrane – kaip VAK be roš (t. y. apatinės sfiros be aukščiausio vadovaujančio lygmens).

Kadangi dešimties sfirų, išeinančių pagal bhinos alef avijutą, atitinka ZA (Zeir Anpin) lygmenį be GAR (t. y. be pirmųjų trijų sfirų – gimel rišonot). Taip pat zachar lygmenyje, kuris atitinka bhina bet de-itlabšut, nėra [pilnos] Binos savybės, tik tam tikras artėjimas prie jos ir jis laikomas VAK de-Bina (apatinėmis šešiomis sfiromis Binos be galvos/vedimo). Todėl šis nekudot de-SAG lygmuo panašus savo forma į dešimt sijumo sfirų, esančių žemiau taburo de-AK, nes jos taip pat sudaro VAK be roš (kaip minėta 52 punkte). O žinoma, kad formos panašumas suartina dvasinius objektus, sujungdamas juos į vienį. Dėl šios priežasties šis nekudot de-SAG lygmuo nusileido žemiau taburo de-AK ir ten susimaišė su ZON (Zeir Anpin ir Nukva) de-AK ir jie pradėjo veikti kartu kaip vienas vienetas, nes jų lygio aukštis buvo vienodas.

63) Ir nėra sunkumo dėl to, kad tarp jų vis dar yra didelis atstumas, esantis juose iš avijuto pusės, nes Nekudot de-SAG kilo iš bhina Bet avijuto, o juose nėra nieko iš bhina Dalet. Ir nors jie – ZA pakopa, ji dar nėra panaši į ZA pakopą, kuri yra žemiau de AK taburo, nes tai yra ZA bchinos Dalet ir tarp jų yra didelis skirtumas.

Atsakymas yra tas, kad avijuto negalima pamatyti parcufe tuo metu, kai į jį įsivelka šviesa, bet [yra matomas] tik po to, kai šviesa išeina. Todėl, kai parcufas Nekudot de-SAG pasirodė ZA lygmenyje, jis nusileido ir įsivilko į ZON pakopą, kuri yra nuo AK taburo ir žemiau. Ir tada bhina Bet ir bhina Dalet susimaišė viena su kita ir tai lėmė antrąjį apribojimą (cimcum Bet), kaip buvo minėta aukščiau ir šio parcufo Bina de-Guf vietoje susiformavo naujas sijum. Ir tai taip pat lėmė zivug vietos pasikeitimą ir pe de-roš pradėjo būti nikveij einaim, kaip buvo minėta aukščiau.

64) Ir pasirodo, kad Malchut susijungimo su Bina šaltinis, vadinamas „cimcum bet“ (CB), susiformavo tik žemiau taburo de-AK dėl ten išplitusio parcufo Nekudot de-SAG. Ir todėl ši dešimties sfirų de-Nekudim pakopa, kilusi iš CB, negalėjo išplisti virš taburo de-AK, nes jokia jėga ar valdymas negali pasireikšti virš savo kilmės šaltinio. O kadangi CB formavimosi vieta prasideda nuo taburo ir žemiau, tai taip pat ir Nekudim pakopa buvo priversta  ten sklisti.