Klausome retų ištraukų iš kabalisto Rabi Barucho Šalom aLevi Ašlago pamokų, su jo mokinio ir įpėdinio, Ravo Michaelio Laitmano paaiškinimais

Rabašas: Jei studijuojame: asmuo turi turėti laisvą pasirinkimą. Kas yra pasirinkimas? Dvi jėgos.
Jeigu jis jau yra gyvas (dvasine prasme), tada jis neturi pasirinkimo — kas gi lieka atgaivinti?
Todėl, ką daro iš Aukščiau? Suteikiamas jam stipresnis noras— vėl ir vėl.

Galiu duoti jums pavyzdį:
Asmuo, kuris nėra pripratęs dirbti "tam, kad duoti", bet natūraliai linkęs į egoistinius norus — jis negauna daug malonumo iš valgymo, gėrimo, miegojimo.
Tačiau tas, kas pradeda tarnauti Kūrėjui, gali būti pasiruošęs atsisakyti miego — puiku.
Jei iš Aukščiau mato, kad darbo nėra (nereikia stengtis), tada pridedama daugiau malonumo miegui — ir vėl žmogus turi tai įveikti.
Ir jei jis toliau įveiks tai, turės prašyti didesnės stiprybės.

Vakar, pavyzdžiui, malonumas miegoti buvo lygus 250 gramų džiaugsmo, ir jis meldė: "Duok man stiprybės anksti keltis studijuoti" — ir jam pavyko.

Bet rytoj jam bus lengva keltis, ir taip daugiau nebebus laisvo pasirinkimo.
Taigi ką daro iš Aukščiau? Padidina miego malonumą iki vieno kilogramo — ir vėl žmogus turi prašyti pagalbos.

Taip, "Kas yra didesnis už savo draugą, jo blogio pradas yra didesnis už jį," kad išlaikytų pusiausvyrą svarstyklėse ir priverstų jį nuolat ieškoti pagalbos.

Taip kiekvieną dieną jis laikomas "Baal Teshufa" (tas, kuris grįžta į teisingą kelią).

Kodėl?
Nes vakar jis buvo žemesnėje pakopoje, o šiandien jis siekia aukštesnės pakopos artėdamas link Kūrėjo, ir iš Aukščiau jam suteikiama ši nauja jėga.

Todėl tikriems, kurie pradeda dvasinį darbą, jiems suteikiama daugiau skonio valgant, geriant ir miegant — kodėl?
Kad jiems būtų su kuo kovoti!
Taip jie nusivylia, bet iš tikrųjų, tai yra galimybė — jiems suteikiamas laukas dirbti.

Aš prisimenu, kai žmogus atėjo pas mano mokytoją ir tėvą (Baal Sulamą) ir sakė: "Aš matau, kad tapau blogesnis," tai reiškia, kad visose jo savybėse jis tapo labiau sugadintas.
Baal Sulamas jam atsakė: "Žmogus atėjo verkdamas pas Ravą, prašydamas patarimo.
Kas nutiko? Jo tėvas paliko jam didelį palikimą — daug sodų — o jis neturėjo jėgų juos dirbti.
Ar jis turėtų dėl to raudoti? Turi daug laukų (savybių) — tai kodėl esi nusiminęs?"

Ar suprantate atsakymą?

Visa tai svarbu, kai asmuo mato, kad jis tikrai tinkamas dirbti. Kitaip, bet koks mažas prieštaravimas verčia jį pasiduoti: "Ak, man reikia dirbti."

Klausiu jūsų: ar geriau miegi Rehovote ar Bnei Brake?

Ravas Laitmanas: Čia (Bnei Brake).

Rabašas: Taigi, ar buvo verta persikelti iš Rehovoto į Bnei Braką vien tik dėl geresnio miego skonio?

Ravas Laitmanas: Bet aš vis dar miegu — ką laimėjau?

Rabašas: Duok man atsakymą.

Ravas Laitmanas: Taip!

Rabašas: (juokiasi)

Ravas Laitmanas: Taigi, kaip tikrai įveikti?

Rabašas: Ar supranti, ką sakau?
Jeigu man patinka miegoti — tai valdys visą mano gyvenimą.
Aš pasirinksiu miegą virš visko kito.

Ravas Laitmanas: Suprantu.

Rabašas: Ar žinai, kas yra miegas? — Taip!

Ravas Laitmanas: Kaip mes tikrai galime įveikti? Maldomis?

Rabašas: Maldomis — jei tikrai nori.

Ravas Laitmanas: Tai iš Aukščiau norima, kad mes prašytume...

Rabašas: Taip.

Ravas Laitmanas: Taigi, kaip mes tikrai pasieksime tikrus prašymus?

Rabašas: Prašyk ne burna, bet širdies noru.
Negalima to palikti.
Maldos yra širdies darbas — ne žodžiai iš burnos.

"Suteik mums Tavo išminties, supratimo ir žinių" — bet tu sakai: "Neturiu pinigų!"
"Sugrąžink mus į Tavo Torą" — bet tu sakai: "Neturiu garbės!"
Ar svarbu, ką kalbame burna?
Kas yra svarbu, tai ko trūksta viduje.