Pamoka # 22: Tobulėjimas per Tikslo Didybę
Parinktos ištraukos iš šaltinių
Grupės tikslas – 2"
Kadangi žmogus sukurtas su Kli, vadinamu “meile sau,” tai nematydamas, jam teikiamos veiksmo naudos, jis neturi motyvacijos atlikti net menkiausio judesio. O be meilės sau panaikinimo, neįmanoma pasiekti Dvekut [susiliejimo] su Kūrėju, t. y. formos tapatumo.
Ir kadangi tai prieštarauja mūsų prigimčiai, mums reikia aplinkos, kuri sudarytų didžiulę jėgą, kad galėtume kartu dirbti panaikinant gavimo norą, vadinamą “blogiu,” kuris kliudo pasiekti tikslą, dėl kurio žmogus buvo sukurtas.
2. RABAŠAS, 24 straipsnis. "Svarbiausias dalykas, kurio mums reikia"
Svarbiausias dalykas, kurio mums reikia ir be kurio mes neturime kuro darbui, yra tai, kad mums trūksta tikslo svarbos. Kitaip tariant, mes nesuprantame, kaip vertinti savo tarnystę, kad žinotume, kam mes duodame. Mums taip pat trūksta suvokimo apie Kūrėjo didingumą, kad suvoktume, kokie esame laimingi, turėdami privilegiją tarnauti Karaliui, nes mes neturime nieko, kas leistų suvokti Jo didingumą.
Knygos Zohar žodžiais tariant, tai vadinama “Šchina [Dieviškumas] dulkėse,” tai reiškia, kad davimas Jam mums yra toks svarbus, kaip kad svarbios dulkės. Natūraliai, mes neturime kuro dirbti, nes be malonumo nėra energijos dirbti.
3. RABAŠAS, 4 straipsnis (1984), "Kiekvienas padės savo draugui"
Turime suprasti, kaip vienas gali padėti savo draugui. Ar tai yra tik tada, kai yra turtingi ir vargšai, išmintingi ir kvaili, silpni ir stiprūs? Bet kai visi yra turtingi, protingi ar stiprūs ir t.t., kaip vienas gali padėti kitam?
Matome, kad yra vienas dalykas, kuris visiems bendras—nuotaika. Sakoma, “Tegul jis kalba su kitais iš širdies.” Taip yra todėl, kad pakilios dvasios jausmui nei turtingumas, nei išmintis negali prilygti.
Tačiau žmogus, gali padėti kitam, pamatęs, kad jo draugas yra nusiminęs. Parašyta, “Niekas neišsivaduoja pats iš nelaisvės.” Bet yra jo draugas, kuris gali pakelti žmogaus dvasią.
Tai reiškia, kad draugas pakelia žmogų iš jo būsenos į gyvybingumo būseną. Tuomet šis pradeda iš naujo įgyti gyvenimo tikslą ir pasitikėjimą, ir jis pradeda veikti, tarytum jo tikslas dabar yra arti jo.
vadinasi, kad kiekvienas ir visi turi būti dėmesingi bei galvoti, kaip jis gali padėti savo draugui pakeldamas jo dvasią, nes dvasios klausime kiekvienas gali rasti savo drauge reikalingą vietą, kurią jis gali užpildyti.
4. RABAŠAS, Laiškas 24
Jūs visada turite būti sargyboje, visą dieną ir visą naktį, kai jaučiate dienos būseną arba nakties būseną.
Mes sakome Kūrėjui: “Tavo yra diena, ir naktis yra taip pat Tavo.” Taigi, naktis, taip pat ir nakties tamsa, ateina iš Kūrėjo žmogui į naudą, taip pat, kaip parašyta: “Diena kalba dienai, o naktis nakčiai perduoda žinias.”
Dėl to jūs turite pabudintii draugų širdis tol, kol liepsna pakils savaime […]. Dėl to jūs būsite apdovanoti Kūrėjo meilės prabudimu mūsų atžvilgiu.
5. RABAŠAS, Straipsnis Nr. 30 (1988), “Į ką atkreipti dėmesį draugų susirinkime“
Kiekvienas turėtų stengtis įnešti į grupę gyvybės ir vilties dvasią bei įlieti į ją energijos. Taip kiekvienas draugas galės sau pasakyti: “Dabar aš pradedu švarų puslapį darbe.” Kitaip tariant, prieš ateidamas į grupę, jis buvo nusivylęs pažanga Kūrėjo darbe, bet dabar grupė užpildė jį gyvybe ir viltimi.
Taigi, per grupę žmogus įgijo pasitikėjimo ir stiprybės įveikti, nes dabar jis jaučia, kad gali pasiekti pilnatvę. Ir visos jo mintys – kad jis susiduria su didžiuliu kalnu, kurio neįmanoma įveikti, ir kad tai iš tiesų buvo didžiuliai trukdžiai – dabar jis jaučia, kad tai yra niekas. Ir visa tai jis gavo iš grupės jėgos, nes kiekvienas bandė įlieti į ją pakilią dvasią ir gerą nuotaiką.
6. RABAŠAS, Straipsnis Nr. 17 (1986), "Darbo tvarka -2"
Visas mūsų galimybės gauti malonumą ir džiaugsmą pagrindas, kuris leidžia mums mėgautis ir netgi yra privalomas, tai mėgautis davimo veiksmu. Taigi, yra vienas dalykas, kuriuo turėtume užsiimti – tai dvasinės svarbos didinimas. Tai pasireiškia dėmesiu, į ką aš kreipiuosi, su kuo aš kalbu, kieno įsakymus aš vykdau ir kieno įstatymus aš mokausi, tai yra kaip ieškau būdų, kad suteikčiau malonumą Toros Davėjui.
Ir prieš gaunant, kokį nors apšvietimą iš aukščiau, žmogus turėtų ieškoti bendraminčių, kurie taip pat siekia padidinti bet kokį ryšį su Kūrėju. Kai daug žmonių to siekia, kiekvienas gali gauti pagalbą iš savo draugo.
7. ״Jismach Mošeh״, VaYera skyrius, 47 puslapis
Kiekvienas asmuo turi pasirinkimą, ir yra tokių, kurie įgyja savo pasaulį ir laipsnį per vieną valandą.
8. ״Be’er Mayim Chaim״, Re’eh skytius, 12 skyrius
Išminčiai sakė, (Avoda Zara 17): Yra tas, kuris per vieną valandą įgyja savo pasaulį, nes visas pasaulį, kuriame jis gyveno iki tol ir kuriame jis nuo dabar gyvena, jis įgijo šiuo mometu. Taip yra, nes jo malonumas ir troškimas savo Kūrėjui buvo sukurtas šiam tikslui, ir Jo valia yra vykdoma tuo metu, taip įgijamas visas savo pasaulis tą akimirką (valandą).
Klipų tekstai
Klipas Nr. 1: "Kodėl negalima mokytis vienam?" („Esminiai pagrindai – Grupė“)
Orenas: Ši Kabalos idėja apie "mokymąsi grupėje"—girdėjau, kad per kartas kabalistai mokėsi grupėse ir teikė tam pirmenybę tlyginant su mokymusi vienam.
Kodėl neįmanoma mokytis Kabalos vienam? Kodėl būtina grupė?
Ravas: Nėra įmanoma mokytis vienam. Mes galime išmokti, kas parašyta knygose, arba klausytis išmintingų žmonių, bet iš tikrųjų įgyti Kabalos išminties—pasiekti Aukštesniojo pasaulio suvokimą ir pojūtį—to negalima pasiekti be sujungimo vienas su kitu.
Orenas: Jei aš jūsų paklaučiau: ar galėčiau jus priimti, kaip savo privatų Kabalos mokytoją, nes jūs suprantate Kabalą, esate Kabalos išminčius —“mokykite mane, ir aš nuoširdžiai stengsiuosi klausytis ir įgyvendinti viską, ką sakote”—ar mokytumėte mane? Ar galėtumėte padėti man?
Ravas: Nesugebėčiau mokyti tavęs.
Pirma paaiškinčiau, kad turi būti grupė.
Orenas: Padėkit man suprasti: kodėl, jei aš jus priimčiau, kaip asmeninį mokytoją, man nepavyktų mokytis Kabalos?
Ravas: Nesugebėčiau tavęs mokyti, nes visas mokymasis priklauso nuo draugų turėjimo — nuo emocionio susijungimo su jais abipusiame davime, abipusiu ryšiu.
Ir tokiu būdu, kai žmonės susijungia vienas su kitu, jie pradeda jausti vidinę "grupės", "sujungimo", "vienybės", "abipusio laidavimo" (Arvut) sąvoką.
Šios sąvokos labai gilios Kabaloje—negali jų paaiškinti vienu pokalbiu.
Tik palaipsniui, kai žmonės susijungia tarpusavyje, jie pradeda jausti, kokios gilios ir tikrai ypatingos yra šios sąvokos.
Ir jei mokiniai nepasiekia šių būsenų, nejaučia jų, jei kiekvienas neatsiduoda grupei, tai jie neturi indo, jokių priemonių, kad atskleistų Aukštesnįjį pasaulį ar Kūrėją.
Klipas Nr. 2
Ravas: Pagrindinis Kabalos principas yra tas, kad visa Kūrinija yra viena sistema.
Ji padalinta į keturias dalis pagal tetragrammaciją (Jud-Hey-Vav-Hey) raides: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir kalbančiojo lygmuo — tiek fizinie, tiek dvasine prasme — bet apskritai, tai viena vieninga sistema.
Kad mes pripažintume šią sistemą, tikrai būtume aukščiausiame jos lygmenyje - kalbančiojo, mes turime praeiti procesą nuo sudužimo iki ištaisymo, ir tame ištaisyme turime patirti visus sudužimo etapus ir atitinkamai visus ištaisymo etapus.
Tada, visa Kūrinija ir visi ištaisymai bus užbaigti vienoje didelėje, gražioje sistemoje, kuri viską savyje apima ir vadinama "Adam".
Tačiau, kad pripažintume šią sistemą ir pasiektume Adam pakopą —tai yra tapti panašiu į Kūrėją (kadangi žodis Adama kyla iš heb. žodžio "Dome" - panašus)—mes turime savo pačių pastangų dėka jausti kiekvieną būseną kelyje.
Todėl Kūrėjas ypatingoms sieloms suteikia galimybę susijungti į dešimtukų grupes, nes dešimt yra pilnas dvasinis Parcufas (struktūra)—dešimt, ne devyni; dešimt, ne vienuolika—ir šioje mažoje dešimtuko grupėje, kaip mini-pasaulyje, jie gali tyrinėti, mokytis, jausti ir ruoštis tapti Adam.
Nes pagaliau viskas yra nukreipta į jungimosi darbą.
Apie tai kalbama įvairiais lygiais ir įvairiomis kalbomis: "Mylėk savo artimą, kaip save," "Nedarykite kitiems to, kas jums patiems nepatinka," ir taip toliau.
Štai, ką Kabalos išmintis atskleidžia.
(Ištrauka iš: Vienybės vakaro – "Grupės tikslas," Vakaro pamoka, 2019 m. liepos 14 d. – Ravas Dr. Michaelis Laitmanas)
Klipas Nr. 3
Ravas: Pirmasis klausimas, kurį užduoda žmogus, turintis tašką širdyje, kai jis negali siekti pažangos, nes neturi jėgų judėti pirmyn, yra:
Kaip vertinti dvasingumą?
Klausimas "Kaip vertinti dvasingumą?" jį veda į kitą klausimą: "Kaip vertinti Toros Davėją?"
Žmogus neturi jėgų vertinti Davėjo (Kūrėjo), todėl jam reikia draugo.
Jei jis sėdi ir kalba su draugu apie tai, kaip vertinti Kūrėją, ir jie tarp savęs aiškinasi, kad tai yra jų bendra problema —tada jau yra tam tikras darbas tarp jų.
Vienišas žmogus neturi tokio užsiėmimo; reikia bent dviejų. Tada jau yra Itaruta De-Letata (sukeltas pabudinimas iš apačios), tai reiškia dvasinio ištaisymo prašymo MAN pakėlimą.
Ir pagal šį MAN pakėlimą ateina atsakymas — pabudinimas iš viršaus.
Pabudinimas iš viršaus pajuntamas, kai jdraugai pradeda jausti lengvą kontaktą su Kūrėju.
Iš ten prasideda pažanga.
Tačiau yra veiksmų seka, kuri turi būti atlikta.
Kaip parašyta: "Tautos gausoje yra Karaliaus didybė."
Kuo stipresnė ir didesnė grupė, tuo didesnė parama — Itaruta De-Letata (pabudinimui iš apačios) ir tam pačiam gaunamam „Itaruta De-Leila“ (pabudinimui iš viršaus).
Dėl to mes turime dirbti su visais šiais aspektais.
Kitaip tariant, jei žmogus turi net nedidelį norą dvasingumui, tai yra pakankama, kad jis pradėtų ieškoti, pradėtų aiškintis, kas iš tikrųjų yra dvasingumas.
"Dvasingumas" reiškia Kūrėjo jausmą, Kūrėjo vertinimą.
Be to, žmogus negali pažengti.
Bet to taip pat nepakanka, nes jis negali pažengti vienas, ir gali ilgai užtrukti, kol jis tai supras.
Tik po to, kai žmogus nusivilia savo asmeninėm pastangomis, jis pasiekia supratimą, kad jam reikia draugų—grupės.
Tada jis prisijungia prie grupės.
Ir jei jis prieš juos anuliuojasi, jei juos vertina, tada jie kartu gali pradėti kurti maldą—paprašyti Kūrėjo Jo didybės.
Ir tada jie pradeda gauti Kūrėjo didybės jausmą, vadinamą Itaruta De-Leila (pabudinimas iš viršaus).
Grupės dydis ir stiprumas lemia, kiek šis įspūdis įsisavinamas juose.
Klipas Nr. 4
Ravas: Pirmasis ir pagrindinis dalykas, reikia kelti tikslo svarbą.
Nėra nieko pasaulyje — tikrai nėra, net jei apie tai mąstote savo žemiškais protais — nėra nieko svarbesnio už dvasinio pasaulio pasiekimą ir susijungimą su Kūrėju.
Nes per tai jūs save iškeliate virš visos Kūrinijos, ir nėra aukštesnės, didesnės, labiau gerbiamos ar brangesnės būsenos nei ši.
Kiek grupė prabudina dvasingumo tikslo svarbą - tiek, kiekvienas draugas gali gauti jėgų iš grupės, iš dešimtuko ir žengti pirmyn.