Jaunimo grupės pamoka Nr. 36 Kabalos mokslo platinimas kaip raktas į dvasinį ištaisymą
1 dalis: Kabalos mokslo platinimas kaip raktas į dvasinį ištaisymą
2 dalis: Dvasinių pasaulių struktūra
1 dalis: Kabalos mokslo platinimas kaip raktas į dvasinį ištaisymą
Parinktos ištraukos iš šaltinių
1. Baal Sulamas. Paskutinioji karta
„Yra alegorija apie žmonių grupę, kurie pasiklydo dykumoje ir kentėjo nuo alkio ir troškulio. Vienas iš jų rado buveinę, pilną visokių gėrybių, ir tada jis prisiminė savo nelaimingus brolius. Tačiau jis jau buvo taip nutolęs nuo jų, kad nežinojo, kur jie yra. Ką gi jis padarė? Pradėjo garsiai šaukti ir pūsti ragą – galbūt nelaimingi alkani draugai išgirs jo balsą, priartės prie jo ir taip pat įeis į šią buveinę, pilną visų gėrybių.
Tas pats vaizdas yra ir prieš mus: mes pasiklydome baisioje dykumoje kartu su visa žmonija ir dabar radome didelį lobį, pilną visų gėrybių. Kalbama apie kabalos knygas šiame lobyje, kurios maitina mūsų ištroškusias sielas, pripildydamos mus gaivinančio nektaro ir svaigulio, kol mes visiškai pasisotiname. Ir vis dėlto mes prisimename savo draugus, kurie buvo palikti baisioje dykumoje be pagalbos. Tačiau tarp mūsų yra didelis atstumas ir balsai nėra girdimi vienas kitam. Ir todėl paruošėme mes šį „ragą“, kad jis garsiai skambėtų – galbūt išgirs mūsų broliai, priartės prie mūsų ir bus laimingi, kaip mes“.
2. Baal Sulamas. Baal Sulamo pranašystė
„Ir po šių dienų įvykių aš su didžiausiu dėmesiu žiūrėjau į visus pažadus ir garantijas, kurias man suteikė Kūrėjas, tačiau neradau juose pasitenkinimo ir kalbos, kuria kalba kalbėtis su gyvenančiais pasaulyje, kad atvesčiau juos prie Kūrėjo noro, kurį Jis man pranešė. Ir negalėjau susilaikyti, vaikščiodamas tarp niekuo neprisipildžiusių žmonių ir šmeižiančių Jį ir Jo kūriniją. O aš, sotus ir šlovinantis, vaikštau ir džiaugiuosi, tarsi tyčiodamasis iš šių nelaimingųjų. Ir šie dalykai palietė mane iki pačios širdies. Ir tada mano širdis sutiko: tebūnie, kas bebūtų, net jei aš nulipsiu nuo aukštesnės pakopos, privalau karštai melstis Kūrėjui, kad duotų Jis suvokimą ir žinojimą pranašystėse ir išmintį, ir kalbą, kad padėčiau aš nelaimingiems pasaulio gyventojams ir pakelčiau juos į išminties ir malonumų aukštumas, kokias aš esu pasiekęs.
3. Baal Sulamas. Dešimties sfirų mokymo pratarmė (TES), p. 1
„Visų pirma, reikia pasakyti, kad būtina susprogdinti geležinę sieną, kuri mus skiria nuo kabalos mokslo nuo Šventyklos sugriovimo laikų iki dabartinės kartos. Ši siena mus labai rimtai apsunkino ir kelia baimę, kad kabala visiškai nebūtų pamiršta…“.
4. Baal Sulamas. Pratarmė knygai „Panim Meirot U-Masbirot“, p. 5
„Pirmiausia mums reikia didelės tiesos mokslo sklaidos … .
Tokiu atveju, mes privalome atidaryti mokyklas ir rašyti knygas, kad kad paspartintume šio mokslo plitimą plačiose žmonių masėse“.
5. Degel machane Efraim (Efraimo stovyklos vėliava). Šlach skyrius
„Žmogus, kuris nori iš tikrųjų dirbti Kūrėjui, turi įsitraukti į visus kūrinius ir turi prisijungti prie visų sielų ir įtraukti save į jas, o jos – į jį. Tai yra, palikti sau tik tai, ko reikia norint susijungti su Šchina, nes tam reikia daugelio žmonių suartėjimo, nes kuo daugiau žmonių dirba Kūrėjui, tuo labiau jiems atsiskleidžia Šchinos šviesa. Ir tam reikia susivienyti su visais žmonėmis, su visais kūriniais, ir viską pakelti į jų šaknį, kad būtų ištaisyta Šchina“.
6. Baal Sulamas. 4 laiškas
„Tau nieko netrūksta ir [belieka tik] išeiti į „Kūrėjo palaimintą lauką“, surinkti visas nuo jūsų sielos atkritusias dalis ir sujungti jas į vieną kūną.“
7. Baal Sulamas. Pratarmė knygai „Panim Meirot U-Masbirot“, p. 22
„Žmogus gyvena ne dėl savęs, o dėl visos grandinės, taip, kad kiekviena grandinės dalis negauna gyvenimo šviesos į save, o tik perduoda gyvenimo šviesą visai grandinei kaip visumai.“
2 dalis: Dvasinių pasaulių struktūra
Punktai 56-64 iš "Įvadas į Kabalos išmintį" (Pticha) >>
Antrasis apribojimas Cimcum Bet, vadinamas Cimcum NEHI de-AK
56. Taigi, kaip dera, paaiškinta sąvoka „Cimcum Alef“ (pirmasis susitraukimas), kuris buvo atliktas ant kli Malchut – ant bhinos dalet (ketvirtosios stadijos), kad ji negautų aukščiausios šviesos į savo vidų.
Taip pat sąvoka „masach“ (ekranas) ir jo „zivug de-aka’a“ (smūginis susijungimas) su aukščiausiąja šviesa, kuris pakelia atspindėtą šviesą – ši atspindėta šviesa tapo naujais gavimo kelim vietoj bhinos dalet.
Taip pat sąvoka „izdachehut“ (avijuto – t.y. grubumo – apsivalymas: susilpnėjimas, susmulkėjimas ir šviesėjimas) ekrano de-guf, vykstantis kiekvieno parcufo gufe dėl „bituš“ (susidūrimo) tarp apgaubiančios šviesos ir vidinės šviesos, kuris išveda keturias TANTA de-guf kiekvieno parcufo bhinas ir pakelia ekraną de-guf į ekrano de-roš būseną, padarydamas jį tinkamą zivug de-aka’a su aukščiausiąja šviesa, taip, kad iš jo gimsta antrasis parcufas viena pakopa žemiau už ankstesnįjį parcufą.
Taip pat pirmųjų trijų parcufim de-AK atsiradimas – vadinamų Galgalta, AB, SAG – ir jų apsivilkimo vienas į kitą tvarka.
57. Ir žinok, kad šiuose trijuose parcufuose Galgalta, AB ir SAG de-AK dar nėra netgi šaknies keturiems pasauliams ABEA, nes netgi vietos trims pasauliams BEA čia dar nebuvo, nes vidinis AK parcufas tęsėsi iki „šio pasaulio taško“ (nekuda de-olam ha-ze). Ir taip pat dar neatsiskleidė šaknis norimo ištaisymo, dėl kurio įvyko susitraukimas. Nes visas norimas susitraukimo tikslas, kuris buvo atliktas bhina dalet, buvo jos ištaisymas, kad joje nebūtų jokių formų skirtumų, kai priimama aukščiausioji šviesa (kaip pasakyta p. 14). Tai yra, tam, kad sukurtų „Adamo gufą“ (žmogaus norą, t. y. „žmogaus kūną“) iš šios bhinos dalet, kad jis savo užsiėmimais Tora ir priesakais duotų malonumą Kūrėjui, nukreiptų gavimo jėgą, kuri yra bhinoje dalet, atidavimui, taip kaip tai suvienytų gavimo formą su absoliučiu atidavimu. Ir tada įvyks galutinis išsitaisymas, nes dėl to šita bhina dalet sugrįš ir taps gaunančiu kelim aukščiausiai šviesai, o taip pat bus visiškame susiliejime su šviesa, be jokių formų skirtumų, kaip pasakyta aukščiau.
Tačiau iki šiol dar neatsiskleidė šio ištaisymo šaknis, nes tam, kad žmogus galėtų atlikti gerus veiksmus – atidavimo veiksmus, jis turi būti ir iš aukštesnių bhinų, kurios yra aukščiau bhinos dalet. Tai būtina, kad žmogus turėtų galimybę atlikti davimą. Ir jeigu žmogus būtų sukurtas tik iš AK parcufų, jis būtų visiškai tuščias (be šviesos), nes bhina dalet, kuri turi tapti „žmogaus kūno“ šaknimi, būtų visa visiškai žemiau raglėj (kojų) AK, kaip tuščia, laisva nuo šviesos erdvė, nes ji priešinga aukščiausiajai šviesai ir todėl laikoma atskyrimo ir mirties savybe. Ir jeigu žmogus būtų sukurtas tik iš šios bhinos dalet, jis negalėtų ištaisyti savo veiksmų iš viso, nes jame nebūtų jokių atidavimo kibirkščių ir jis būtų panašus į gyvūnus, visiškai neturinčius nieko bendro su atidavimu, gyvenančius tik dėl savęs. Ir panašus į nusidėjėlius, pasinėrusius į norą gauti tik dėl savęs ir netgi tai, ką jie daro gerą, jie daro tik dėl savęs. Apie tokius sakoma, kad nusidėjėliai savo gyvenime vadinami mirusiais, nes jie priešingi Gyvybės Šaltiniui.
58. Ir šiame yra prasmė to, kas pasakyta išminčių (Midraš Berešit Rabba, 12:15): pirmiausia Kūrėjo sumanytas buvo pasaulio sukūrimas pagal teismo savybę, tačiau pamatęs, kad pasaulis negalėtų egzistuoti tokiu būdu, Jis pirmiau priskyrė teismo savybei gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu.
Paaiškinimas: visos „laiko“ sąvokos „pirmiau ir vėliau“, kurios naudojamos dvasiniame kontekste, reiškia priežastį ir pasekmę. Ir šiame kontekste paaiškinama, kad pirmoji pasaulių priežastis, t. y. Adam Kadmon pasaulio parcufai (AK), sukurti pradžioje visų pasaulių, buvo sukurti teismo savybėje, t. y. tik su viena Malchut savybe, kuri vadinama teismo savybe. Ir tai yra bhina dalet (ketvirtoji stadija), kuri buvo susitraukė (cimcum) ir išėjo kaip tuščia erdvė ir sijumas (baigimas) raglėj (kojų) AK. Ir tai yra „šio pasaulio taško“ (nekuda de-olam aze) esmė, kuris yra žemiau sijumo raglėj AK, kaip tuščia, laisva nuo bet kokios šviesos erdvė, kaip buvo pasakyta anksčiau. Ir Jis pamatė, kad pasaulis negalės egzistuoti tokiu būdu, t. y., kaip buvo pasakyta anksčiau, tokiu būdu žmogus, kuris turi būti sukurtas iš šios bhina dalet, negali atlikti atidavimo veiksmų, dėl kurių pasaulis galėtų egzistuoti pagal trokštamą ištaisymo lygį. Todėl Jis pirmiau teismo savybei priskyrė gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu.
Paaiškinimas. Sfira Bina vadinama gailestingumo savybe, o sfira Malchut – teismo (griežtumo, ribojimo) savybe, kadangi būtent į ją buvo nukreiptas susitraukimas (cimcum). Ir Kūrėjas pakėlė teismo savybę – t. y. apribojimo jėgą, esančią sfiroje Malchut, – į Biną, į gailestingumo savybę ir sujungė jas kartu, įtraukdamas vieną į kitą taip, kad dėl šio tarpusavio įsijungimo net ir bhina dalet (ketvirtoji stadija), atspindinti griežtumą, pradėjo savyje turėti ir atidavimo kibirkštis, būdingas Bina kli (indui) (kaip buvo pasakyta 5 punkte – pasižiūrėk ten). Tokiu būdu buvo padarytas paruošimas žmogaus guf (norui) – t. y. Adam norui, kuris kyla iš bhina dalet, kad jame taip pat būtų įtrauktas atidavimo aspektas ir kad jis galėtų atlikti gerus veiksmus ne dėl savęs, o kad suteiktų malonumą Kūrėjui, kol galų gale net ir gavimas (priėmimas) jame taps visiškai skirtas atidavimui. Ir būtent per tai bus pasiektas trokštamas pasaulio ištaisymas, dėl kurio pasaulis buvo sukurtas, kaip minėta anksčiau.
59. Šis „šituf“ (t. y. tarpusavio įsijungimas, partnerystė, dalyvavimas) tarp Malchut ir Binos įvyko parcufe SAG de-AK ir privedė prie „cimcum bet“ (antrojo susitraukimo, C"B) pasauliuose – nuo jo ir žemiau, kadangi jame susiformavo naujas sijuomas (pabaiga) aukščiausiajai šviesai, atsiradęs Binos vietoje. Išeina, kad Malchut mesayemet (užbaigianti), kuri stovėjo SAG de-AK kojų pabaigoje virš „šio pasaulio taško“, pakilo ir užbaigė aukščiausiosios šviesos sklidimą Binos de-guf SAG de-AK vietoje, kuri vadinama Tiferet, nes KAHAB de-guf vadinasi HAGAT, ir išeina, kad Tiferet – tai Bina de-guf. Taip pat Malchut mezdavėget (susijungianti), kuri buvo pe de-roš (burnos) vietoje SAG de-AK, pakilo į nikvej einaim de-AK vietą – tai yra pusė Binos de-roš ir ten įvyko zivugas M"A de-AK, kuris vadinamas Nekudim pasauliu – nikvej einaim vietoje.
60. Šis [susitraukimas] taip pat vadinamas „cimcum NEHI de-AK“, kadangi SAG de-AK, kuris anksčiau baigdavosi viename lygmenyje su parcufu Galgalta de-AK, virš „šio pasaulio taško“, dėl Malchut įsitraukimo ir pakilimo į Binos vietą, pradėjo baigtis virš vidinio AK taburo, t.y. Tiferet viduryje, kuri yra vidinio AK Binos gufo (kūno) pusė, nes būtent ten pakilo Malchut mesayemet (užbaigianti) ir sustabdė aukščiausiąją šviesą, kad ji neplistų žemiau jos. Ir dėl to ten susidarė tuščia, laisva erdvė be šviesos. Iš to matome, kad TANHI (Tiferet, Nehi) de-SAG buvo sumažinti ir ištuštinti nuo aukščiausiosios šviesos. Todėl cimcum bet vadinamas cimcum NEHI de-AK, nes dėl naujo sijuomo, kuris buvo padarytas taburo vietoje, NEHI de-SAG de-AK neteko savo šviesų.
Taip pat paaiškėjo, kad ACHAP (ozėn – ausis, chotem – nosis, pe – burna) roš de-SAG išėjo iš roš lygmens ir pradėjo būti laikomi jo guf. Nes Malchut mezdaveget pakilo į nikvej einaim ir dešimt sfirų roš išėjo iš ekrano, esančio nuo nikvej einaim ir aukščiau. O nuo nikvej einaim ir žemyn tai jau vadinama parcufo guf, nes gali gauti tik švytėjimą nuo nikvej einaim ir žemiau ir todėl tai laikoma guf.
Ir štai, šių dešimties sfirų lygmuo, kuris išėjo per nikvej einaim de-SAG de-AK, tai yra dešimt sfirų, vadinamų Nekudim pasauliu. Ir jos nusileido žemyn nuo nikvej einaim de-SAG ir atėjo į savo vietą, esančią žemiau vidinio AK taburo, kur ir išsiskleidė: roš ir guf (t. y. galva ir kūnas). Ir žinok, kad ši nauja, anksčiau paminėta sijumo vieta, susiformavusi Binos de-guf vietoje, vadinama „parsa“. Ir čia egzistuoja vidinis ir išorinis aspektas. Ir tik išorinės dešimt sfirų vadinamos Nekudim pasauliu, o vidinės dešimt sfirų vadinamos MA ir BON paties AK.
61. Tačiau reikia suprasti, kadangi dešimties sfirų Nekudim ir MA de-AK buvo sukurtos ir išėjo iš nikvej einaim (akių angų) roš de-SAG, kaip buvo minėta anksčiau, jos turėjo aprengti SAG nuo jo pe de-roš (burnos lygmens) ir žemiau, kaip tai buvo ankstesniuose parcufuose, kai kiekvienas žemesnysis aprengia savo aukštesnįjį nuo pe de-roš ir žemyn. Tai kodėl gi čia buvo kitaip? Kodėl jos nusileido aprengti vietą, esančią žemiau taburo de-AK? Ir kad tai suprastume, turime gerai suprasti, kaip susiformavo šitas „šituf“ (sujungimas), kai Bina ir Malchut susijungė į vieną visumą.
62. Reikalas tas, kad parcufo SAG atsiradimo metu visas jis baigėsi aukščiau vidinio AK taburo, kaip tai jau buvo paaiškinta parcufe AB de-AK, kadangi [dešimties sfirų parcufo SAG] negalėjo plėstis žemyn nuo taburo ir žemiau, nes ten prasideda vidinio AK bhinos dalet valdžia – t. y. dešimties sfirų jos pabaigos (sijumo) savybėje, o parcufuose AB ir SAG nėra nieko, kas būtų susiję su bhina dalet (kaip minėta 54 punkte). Tačiau, kai pradėjo atsirasti nekudot de-SAG de-AK, tai yra, po to, kai SAG ekrano, turinčio bhinos bet avijutą, išsivalymo (izdachechut) dėka – kuris įvyko dėl apgaubiančios šviesos smūgio į jį – ir kai jis pasiekė bhinos bet itlabšuto ir bhinos alef avijuto būseną, tada išnyko parcufo SAG taamim (šviesos lygiai) ir išėjo nekudot de-SAG lygmuo pagal avijutą, likusį ekrane – kaip VAK be roš (t. y. apatinės sfiros be aukščiausio vadovaujančio lygmens).
Kadangi dešimties sfirų, išeinančių pagal bhinos alef avijutą, atitinka ZA (Zeir Anpin) lygmenį be GAR (t. y. be pirmųjų trijų sfirų – gimel rišonot). Taip pat zachar lygmenyje, kuris atitinka bhina bet de-itlabšut, nėra [pilnos] Binos savybės, tik tam tikras artėjimas prie jos ir jis laikomas VAK de-Bina (apatinėmis šešiomis sfiromis Binos be galvos/vedimo). Todėl šis nekudot de-SAG lygmuo panašus savo forma į dešimt sijumo sfirų, esančių žemiau taburo de-AK, nes jos taip pat sudaro VAK be roš (kaip minėta 52 punkte). O žinoma, kad formos panašumas suartina dvasinius objektus, sujungdamas juos į vienį. Dėl šios priežasties šis nekudot de-SAG lygmuo nusileido žemiau taburo de-AK ir ten susimaišė su ZON (Zeir Anpin ir Nukva) de-AK ir jie pradėjo veikti kartu kaip vienas vienetas, nes jų lygio aukštis buvo vienodas.
63. Ir nėra sunkumo dėl to, kad tarp jų vis dar yra didelis atstumas, esantis juose iš avijuto pusės, nes Nekudot de-SAG kilo iš bhina Bet avijuto, o juose nėra nieko iš bhina Dalet. Ir nors jie – ZA pakopa, ji dar nėra panaši į ZA pakopą, kuri yra žemiau de AK taburo, nes tai yra ZA bchinos Dalet ir tarp jų yra didelis skirtumas.
Atsakymas yra tas, kad avijuto negalima pamatyti parcufe tuo metu, kai į jį įsivelka šviesa, bet [yra matomas] tik po to, kai šviesa išeina. Todėl, kai parcufas Nekudot de-SAG pasirodė ZA lygmenyje, jis nusileido ir įsivilko į ZON pakopą, kuri yra nuo AK taburo ir žemiau. Ir tada bhina Bet ir bhina Dalet susimaišė viena su kita ir tai lėmė antrąjį apribojimą (cimcum Bet), kaip buvo minėta aukščiau ir šio parcufo Bina de-Guf vietoje susiformavo naujas sijum. Ir tai taip pat lėmė zivug vietos pasikeitimą ir pe de-roš pradėjo būti nikveij einaim, kaip buvo minėta aukščiau.
64. Ir pasirodo, kad Malchut susijungimo su Bina šaltinis, vadinamas „cimcum bet“ (CB), susiformavo tik žemiau taburo de-AK dėl ten išplitusio parcufo Nekudot de-SAG. Ir todėl ši dešimties sfirų de-Nekudim pakopa, kilusi iš CB, negalėjo išplisti virš taburo de-AK, nes jokia jėga ar valdymas negali pasireikšti virš savo kilmės šaltinio. O kadangi CB formavimosi vieta prasideda nuo taburo ir žemiau, tai taip pat ir Nekudim pakopa buvo priversta ten sklisti.