Pamoka #20. Toros kelias ir kančių kelias, „Pasirink gyvenimą“.
Pamoka #20.
Dalis 1. Toros ir kančių kelias.
Dalis 2. „Rinkis gyvenimą!” Geros aplinkos pasirinkimas
SKAIDRĖ #2
Ir, kaip mes išsiaiškinome anksčiau, Valdymo būdai dvejopai garantuoja žmogui, kad jis pasieks galutinį gerą tikslą, ir tai yra: kančių kelias ir Toros kelias. Ir visas aiškumas, apie kurį mes ten kalbėjome, esantis Toros kelyje, išplaukia iš to, kad šios šviesios sąvokos, kurios buvo atskleistos, pasireiškė ir tapo matomos po ilgos ir ilgai lauktos įvykių grandinės pranašų ir Kūrėjo tarnų gyvenime, – žmogus ima ir naudoja jas visapusiškai, gaudamas iš jų naudą, tarsi šios sąvokos būtų [paimtos] iš jo paties gyvenimo įvykių.
Taigi, tu matai, kad to dėka žmogus atsikrato visų tų karčių išbandymų, kuriuos turi patirti, kol pats išsiugdys aiškų protą ir tokiu atveju jis atsikrato kančių ir, be to, laimi laiko.
SKAIDRĖ #3
Ir tai galima palyginti su ligoniu, kuris nenori klausytis gydytojo patarimų, kol pats nesuvoks, kaip jo patarimai jį išgydys, todėl pats pradeda studijuoti mediciną. Tačiau jis gali mirti nuo savo ligos, nespėjęs pažinti medicinos.
SKAIDRĖ #4
Taip pat ir kančios kelias Toros kelio atžvilgiu. Juk tas, kuris netiki idėjomis, kurias jam pataria priimti Tora ir pranašystės, be jo paties supratimo, privalo pats prieiti prie šių sąvokų. Kitaip tariant, tik pereinant gyvenimiškų situacijų sukeltų priežasčių ir pasekmių grandinę, kuri yra labai pagreitinanti patirtis, galinti ugdyti blogio prado suvokimo jausmą, kaip paaiškinta aukščiau, be asmeninio [žmogaus] pasirinkimo, o [tik] dėka jo pastangų rasti gerą aplinką, kuri skatintų šias mintis ir veiksmus.
- Baal Sulamas, „Laisvė“
SKAIDRĖ #5
Visų mano paaiškinimų pagrindas yra noras mėgautis, įspaustas kiekviename kūrinyje ir savo savybėmis atspindintis skirtumą nuo Kūrėjo. Todėl siela atsiskyrė nuo Jo, kaip organas nuo kūno, nes dvasiniame pasaulyje savybių skirtumas yra tarsi kirvis, atskiriantis materialiame pasaulyje.
Iš čia aišku, ko Kūrėjas iš mūsų nori – savybių panašumo. Tada vėl susiliejame su Juo taip pat, kaip ir prieš sukūrimą.
SKAIDRĖ #6
Jau kalbėjau apie tai, kad tobulumui atskleisti yra du būdai: arba Toros kelias, arba kančių kelias. Ir todėl Kūrėjas tai sutvarkė taip: davė žmonėms tokias technologijas, kad jie išrado atomines ir vandenilines bombas. Ir jei žmonėms dar neaišku, kokį visuotinį sunaikinimą jie gali atnešti pasauliui, tada jų lauks Trečiasis ar Ketvirtasis pasaulinis karas.
SKAIDRĖ #7
Ir tada bombos atliks savo darbą, o likusiai daliai, kuri išliks po sunaikinimo, neliks kito patarimo, kaip tik imtis šio darbo – kad ir žmogus, ir žmonės nedirbtų sau daugiau nei reikia jų egzistavimui, o visi kiti jų užsiėmimai būtų nukreipti artimo naudai. Jeigu su tuo sutiks visos pasaulio tautos, tai pasaulyje išnyks karai – juk kiekvienam rūpės ne savo, o artimo nauda.
Jei eisite Toros keliu ir priimsite ją kaip ištaisymo priemonę – gerai, bet jei ne – eisite kančių keliu.
- Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“
SKAIDRĖ #8
Ir štai gavimo priesakui mums nereikia padidinto dėmesio, nes bausmė atliekama čia pat. Ir todėl tarp mūsų negali būti jokio aplaidumo [jo atžvilgiu].
Tačiau antrajame priesake, tai yra davime visuomenei, kur bausmė įvykdoma ne iš karto, be to, bausmė neateina tiesiogiai, todėl šio priesako nėra tinkamai laikomasi.
SKAIDRĖ #9
Ir taip žmonija yra skrudinama ant ugnies siaubingoje keptuvėje. Ir kardas, ir badas, ir jų naujos išraiškos nepalieka mūsų iki šios dienos.
Stebina tai, kad Gamta, kaip profesionali teisėja, mus baudžia, atsižvelgdama į mūsų tobulėjimą. Juk savo akimis matome, kad tiek, kiek pamažu vystosi žmonija, didėja kentėjimai ir kančios, kurias patiriame, įsigydami maistą ir užsitikrindami egzistenciją.
- Baal Sulamas, „Taika“
SKAIDRĖ #10
Kodėl kabalistai įpareigojo visus studijuoti kabalos mokslą? Tame slypi didis ir vertingas dalykas, nes tie, kurie studijuoja kabalą, turi neįkainojamą stebuklingą savybę ir nors jie nesupranta, ko mokosi, bet dėl stipraus noro ir noro suprasti studijų medžiagą jie pažadina jų sielas supančias šviesas
- Baal Sulamas, "Įvadas į TES", p. 155
SKAIDRĖ #11
Tačiau iš Talmudo išminčių žodžių matome, kad jie Toros kelią mums palengvino labiau, nei Mišnos išminčiai, nes jie sakė: „Žmogus visada turi studijuoti Torą ir priesakus, net ir lo lišma, ir iš lo lišma ateis į lišma, nes Toroje esanti šviesa grąžina jį į Šaltinį.
SKAIDRĖ #12
Taigi jie suteikė mums naują priemonę vietoje Mišnoje aprašyto asketizmo – „Toroje esančią šviesą“, kuri turi pakankamą jėgą grąžinti žmogų į Šaltinį ir nukreipti jį į užsiėmimą Tora ir priesakais lišma. Juk jie čia nepaminėjo asketizmo, o atkreipė dėmesį į tai, kad studijuodamas tik Torą ir priesakus, žmogus gauna pakankamai šviesos, kuri grąžina į Šaltinį, kad galėtų studijuoti Torą ir priesakus, ir kad suteiktų malonumą Kūrėjui, o ne sau, kas ir vadinama „lišma“.
- Baal Sulamas, „Įvadas į TES“, p. 11
SKAIDRĖ #13
Apskritai, yra tik du priesakai, kuriuos turėtume praktikuoti visuomenėje, kuriuos galima apibrėžti žodžiais „gauti“[1] ir „duoti“[2].
Kitaip tariant, Gamta įpareigoja kiekvieną [visuomenės] narį gauti visų savo poreikių [pripildymą] iš visuomenės. Ir jis taip pat privalo – savo darbu – duoti visuomenės labui. Ir jei jis sulaužys vieną iš šių priesakų, jis bus nubaustas be jokio pasigailėjimo, kaip pasakyta aukščiau.
- Baal Sulamas, „Taika”
SKAIDRĖ #14
Pats žmogus turi vidinį dvasingumo norą. Kitaip tariant, net būdamas vienas ir nesant jokių žmonių išorėje, kurių jis galėtų būti įkvėptas ir gauti kažkokį norą, tačiau jis pats sulaukė pabudimo ir stengiasi būti Kūrėjo darbuotoju. Tačiau jo paties noras, žinoma, nėra toks didelis, kad jam nereikėtų šio noro didinti, kad jo pagrindu veiktų ir pasiektų dvasinį tikslą. Todėl yra toks pat patarimas, kaip ir materialiame pasaulyje, o būtent: didinti šį norą išorėje esančių žmonių pagalba, kurie įpareigoja jį elgtis pagal jų skonį ir dvasią.
O taip nutinka dėl to, kad jis užmezga ryšį su žmonėmis, kuriems, jo manymu, taip pat reikia dvasingumo. Ir norai, kuriuos turi žmonės išorėje, taip pat generuoja jame norą, ir dėl to jis gauna didelį dvasingumo norą. Kitaip tariant, šalia to, kad jis turi norą, kuris yra jame, jis gauna ir dvasinį norą, kurį jie jame sukuria. Ir tada jam kyla didelis noras pasiekti tikslą.
- Rabašas, 13 straipsnis, 1985
SKAIDRĖ #15
Ir tai įvyksta dėl to, kad jis susijungia su žmonėmis, kurie, kaip jis mato, taip pat turi poreikį dvasingumui. Ir norai, kurie yra žmonių išorėje, taip pat sukelia jame norą ir dėl to jis gauna didelį dvasingumo troškimą. Tai reiškia, kad be to, jog jis turi troškimą, kuris yra jo pačio, jis gauna dvasinį troškimą, kurį jie sukelia jame. Ir tada jis ateina prie didelio noro pasiekti tikslą.
- Rabašas, 13 straipsnis, 1985
SKAIDRĖ #16
Tačiau iš to, kas buvo paaiškinta aukščiau, tai atrodo labai paprasta ir pageidautina, kad tai atliktų kiekvienas iš mūsų. Juk, nors kiekvienas turi „savo pagrindą“, vis dėlto šios jėgos praktiškai atsiskleidžia tik aplinkos, kurioje jis yra, dėka. Kaip ir į žemę pasėti kviečiai, kurių jėgos praktiškai atsiskleidžia tik per aplinką – o būtent: dirvą, lietų ir saulės šviesą.
- Baal Sulamas, „Laisvė”
SKAIDRĖ #17
Tačiau yra valios laisvė iš pradžių pasirinkti tokią aplinką, tokias knygas ir tokius mentorius, kurie jam suteiks gerų idėjų. Ir jei jis to nedaro, bet yra pasirengęs priimti bet kokią aplinką ir perskaityti bet kurią knygą, kuri patenka į jo rankas, [...] ir jis tikrai bus nubaustas – ne dėl blogų minčių ir poelgių, kuriuose jis neturi pasirinkimo, bet už tai, kad jis nepasirinko būti geroje aplinkoje, nes šis pasirinkimas neabejotinai egzistuoja, kaip paaiškėjo aukščiau.
SKAIDRĖ #18
Todėl tas, kuris kiekvieną savo gyvenimo dieną stengiasi pasirinkti geriausią aplinką, yra vertas pagyrimo ir atlygio. Ir čia taip pat – ne dėl jo gerų minčių ir poelgių, kurie jam ateina nevalingai, ne jo pasirinkimu, o dėl pastangų surasti gerą aplinką, kuri veda į šias mintis ir poelgius.
- Baal Sulamas, „Laisvė”
SKAIDRĖ #19
...mums reikalinga aplinka, tai yra žmonių susirinkimas, kuriame visi laikytųsi vienos nuomonės, kad reikia pasiekti pilną tikėjimą. Ir tik tai gali išgelbėti žmogų nuo nuomonių, kurios yra visoje visuomenėje. Ir tada kiekvienas stiprina kito siekį pasiekti visiško tikėjimo savybę, kad galėtų suteikti malonumą Kūrėjui ir kad tokie būtų visi jo siekiai.
- Rabašas, 37 straipsnis, 1985
SKAIDRĖ #20
...Pats Kūrėjas uždeda žmogaus ranką ant gero likimo, suteikdamas jam džiugesį ir malonumą materialiame gyvenime, kuris pilnas kančių ir kentėjimų, be jokio turinio, todėl tikrai palaužia žmogų ir jis bėga nuo jo, kai tik jam parodoma (net ir per plyšį) kokia nors rami vieta. Jis nori pabėgti nuo šio gyvenimo, kuris sunkesnis už mirtį. Ir nėra didesnio Kūrėjo nurodymo žmogui už šį.
Žmogaus pasirinkimas yra tik stiprinti.
- Baal Sulamas, „Įvadas į TES” 4 p.