Vietinis susitikimas 13 - Malda ir seminaras
Nagrinėjame maldos temą
(Skaidrės skirtuke Medžiaga)
Mūsų vietiniame susitikime aptarsime maldos temą ir pamatysime, kaip ji susijusi su seminaru
Vietinis susitikimas
Malda ir seminaras
Įvadas
Šiandienos susitikime paaiškinsime maldos sampratą, kurią mokėmės sekmadienį ir jos ryšį su dirbtuvėmis.
Pirmiausia peržvelkime medžiagą, kurią studijavome sekmadienį, kad atnaujintume savo ketinimą.
Rekomenduojama kiekvieną citatą perskaityti du kartus.
Rabašas, 27 straipsnis, 1991 m.
Prašymas yra trūkumas, kurį žmogus jaučia. Ir tai yra būtent širdyje. Vadinasi, nesvarbu, ką jis sako lūpomis, nes prašymas reiškia, kaip jau minėta, kad ko žmogui trūksta, to jis prašo. O visi žmogaus poreikiai yra ne jo lūpose, bet širdyje. Štai kodėl nesvarbu, ką žmogus sako savo lūpomis, nes Kūrėjas žino žmogaus mintis. Ir štai kodėl aukščiau girdi tik tai, ko reikalauja širdis, o ne tai, ko prašo lūpos, dėl to, kas pasakyta pirmiau. Nes lūpos neturi poreikio būti pripildytos.
Baal Sulamas, Šamati Nr. 122
Todėl reikia pasirengti maldai, kad jis įprastų melstis taip, tarsi jo lūpos ir širdis derėtų. O tai gali įvykti, kai širdis sutiks iš įpročio, kai supras, kad gavimo būsena vadinama atsiskyrimu, o svarbiausia yra susilieti su Gyvybės šaltiniu, kuris yra davimas.
Rabašas, 27 straipsnis, 1991 m.
Tad žmogus, kuris ketina melstis, turi pasirengti maldai. O koks yra tas pasiruošimas? … Ir ten pateikiama, kad kiekvienas ruošiasi kaip supranta. Ir reikia paaiškinti, kad kiekvienas pasiruoštų ir žinotų, ko prašyti, nes žmogus turi žinoti, ko jam trūksta.
Rabašas, 22 straipsnis, 1986 m.
… vienintelis patarimas, kaip įgyti trūkumą norui duoti, yra malda, kuri yra "tarpininkas" tarp žmogaus ir trūkumo. Tai reiškia, kad žmogus meldžiasi, kad Kūrėjas duotų jam tai, ko jam netrūksta, kad jam to trūktų. Tad kli, kuris vadinamas "trūkumu", yra trūkumas jausmo atžvilgiu, t.y. jis nejaučia jo trūkumo, o malda yra tokia, kad Kūrėjas duotų jam šviesą, kuri yra jo trūkumo užpildymas. Iš to išplaukia, kad užpildymas yra trūkumas. Vadinasi, jam nelieka nieko kito, kaip tik melsti Kūrėją, kad šis suteiktų jam trūkumą ir būtent tai sieja Kli su šviesa.
Kaip pasiekti tinkamą maldą?
Tai iš tikrųjų yra klausimas dirbtuvėms, tačiau prieš pradėdami prisiminkime, koks yra dirbtuvių tikslas, pasitelkdami trumpą ištrauką iš Ravo Michaelo Laitmano mokymų.
Klausimas:
Kaip atsitinka, kad dirbant rate, seminare, pradedu jausti ryšį su visa pasaulio siela, su žmonėmis, kurių nepažįstu?
Ravas:
Kūrėjas sukūrė vieną didelį norą ir tada jį suskaldė į dalis.
Kitaip tariant, vienintelis sukurtas noras buvo sudaužytas į milijardus fragmentų dėl to, kas vadinama Adomo nuodėme, nes Adomas įvedė egoizmą į šį norą. Dėl to nutrūko ryšys tarp bendrojo noro dalių ir kiekvienas individualus noras nustojo jausti visus kitus. Tiksliau sakant, jis vis dar jautė kitus, bet norėjo juos išnaudoti tik sau.
Bendras noras gauti vadinamas „Adam“ arba „Adam Rišon“ (Pirmasis žmogus) arba „siela“. Po Sudužimo (Švira heb.) bendra siela buvo padalyta į daugybę individualių sielų.
Vėliau individualios sielos nukrito dar žemiau. Kiekvienoje iš jų liko mažas taškas, vadinamas „Keter“, kuris yra būsimos sielos pradžia. Šie taškai ar kibirkštys, kurios liko nesudužusios, traukia mus atgal į susijungimą tam, kad atskleistume Kūrėją. Kai jie mumyse įsižiebia, mes trokštame atrasti visą Kūrėjo sistemą.
Tai mumyse pasireiškia kaip ilgesys suprasti gyvenimo prasmę ir mes atsiduriame tam tikroje grupėje. Grupė – tai tam tikra dalis visų individualių sielų, kurios dabar turi pasiekti ištaisymą. Žmonės susiburia į vieną grupę, patys nežinodami kodėl ir pradeda dirbti su savimi dešimtukuose, kad transformuotų grupę į vieną vienetą, vieną bendrą visumą.
Tuo momentu, kai tai pasiekiama, jie iš karto pradeda jausti Kūrėją. Tai ir turime padaryti. Todėl bet kur, kur bebūtumėte, turite rasti draugus, su kuriais mokysitės sukurti tarp savęs vieną visumą pagal kabalos išminties metodą. Tuomet pajusite Aukštesnįjį pasaulį – tai reiškia, kad atkuriate tarpusavio ryšį, vadinamą dešimčia Sfirų, Parcufų arba Siela.
Per šią struktūrą aiškiai pajusite aukštesnįjį pasaulį. „Siela“, „Aukštesnysis pasaulis“ ir „Kūrėjas“ yra tas pats dalykas.
Seminaras
Taigi dabar, dirbtuvių metu, savo mintyse ir širdyse išlaikysime šį vidinį norą – per kitus atrasti visumą, tą mano dalį, su kuria galiu susijungti.
Seminaro klausimas:
Kaip pasiekti tinkamą maldą?
Rabašas, 29 straipsnis, 1987
...žmogus negali savo jėgomis pabėgti nuo gavimo sau valdžios, nes tokia yra prigimtis, kurioje Kūrėjas sukūrė žmogų ir tik pats Kūrėjas gali ją pakeisti. Kitaip tariant, kaip Jis davė kūriniams norą gauti, taip Jis po to jiems gali duoti norą duoti.
Tačiau pagal taisyklę „nėra Šviesos be kli, nėra užpildymo be chisarono“, žmogus pirmiausia turi įsigyti chisaroną. Tai yra, jis turi pajausti, kad jam trūksta šio kli, vadinamo noru duoti.
O pojūtis reiškia, kad neįmanoma pajusti jokio chisarono, jei nežinoma, kas prarandama dėl to, kad nėra kli, vadinamo noru duoti. Ir todėl žmogus privalo padaryti savianalizę, o tai priveda prie to, kad jis neturi noro duoti.
Ir kiek jis prarado, tiek jis jaučia skausmą ir kančią. Ir kai jis turi tikrą chisaroną, tai yra, jis jau gali iš širdies gelmių melstis Kūrėjui, kad jis neturi jėgų dirbti Kūrėjui, tada kai jis turi šį kli, tai yra tikrą chisaroną, tada tai ir yra ta tikra akimirka, kai jo malda priimama. Ir jis gauna pagalbą iš aukščiau, kaip pasakė mūsų išminčiai: „Kas ateina apsivalyti, tam padeda“.
Seminaras:
Kaip, jūsų manymu, dirbtuvės gali būti įrankis „Kli“ sukūrimui?
Kai dirbame kartu dirbtuvėse ir suvokiame, kaip mažai iš tikrųjų gebame susijungti vieni su kitais, pamažu pradedame suprasti, kad mums reikia Aukštesniosios Jėgos pagalbos, kad ji pakeistų kažką mūsų viduje. Tik tada galėsime priartėti prie vienos sielos būsenos. Tai yra procesas.
Kita pamoka
Pasiruošimas kongresui – ir seminaras pasaulinėje sekmadienio pamokoje.