1. Rabašas. 17 straipsnis, 1986 m, „Susirinkimo tvarka“
Kaip sakoma, „tautos gausoje – karaliaus didybė“. Pasirodo, kad kuo didesnė dauguma, tuo stipresnė jėga veikia, t.y. jie kuria galingesnę didybės ir svarbos Kūrėjui atmosferą. Ir tada kiekvienas [žmogaus] kūnas jaučia, kad visi veiksmai, kuriuos jis nori atlikti dėl
šventumo, o tai reiškia duoti Kūrėjui, bus laikomi dideliu turtu, nes jam teko garbė patekti į aplinką žmonių, kurie nusipelnė tarnauti Karaliui. Ir tada bet koks mažas veiksmas, kurį jis atlieka, tampa užpildytas džiaugsmu ir malonumu, nes dabar jis turi, kuo tarnauti
Karaliui.

2. Baal Sulamas, „Šamati“, 225 straipsnis „Savęs iškėlimas“
„Žmogus negali iškelti savęs aukščiau savęs paties. Vadinasi, žmogus turi rūpintis savo aplinka ir jis neturi kito kelio, kaip tai atlikti, kaip tik per Torą ir didelį darbą. Todėl, jei žmogus pasirenka sau gerą aplinką, jis sutaupo laiko ir pastangų, nes yra veikiamas savo aplinkos

.
3. Baal Sulamas, „Laisvė“
Yra laisvė pasirinkti aplinką, knygas ir mokytojus, kurie perduoda jam geras idėjas. O jei jis nesielgs taip, o pasirinks bet kokią aplinką, kuri pasitaikys, ir skaitys bet kokią knygą, kuri jam pateks į rankas, jis dėl to, be abejonės, pateks į blogą aplinką arba praleis savo
laiką beprasmiškose knygose, kurių yra daugiau ir kurios jam patogesnės. Todėl jis pateks po blogų ir klaidingų sampratų įtaka, kurios nuves jį prie nusikaltimų ir nuodėmių ir jis tikrai bus nubaustas – ne dėl blogų minčių ir veiksmų, kuriuose jis neturi pasirinkimo, o dėl to, kad nepasirinko būti geroje aplinkoje, nes toks pasirinkimas, be abejonės,
egzistuoja, kaip buvo paaiškinta aukščiau.
Todėl tas, kuris stengiasi kiekvieną gyvenimo dieną pasirinkti geriausią aplinką, vertas pagyrimo ir atlygio. Ir čia taip pat – ne dėl jo gerų minčių ir veiksmų, kurie ateina jam be jo noro, ne pagal jo pasirinkimą, o dėl jo pastangų būti geroje aplinkoje, kuri veda jį į šias mintis ir veiksmus. Todėl rabi Jošua ben Prahija sakė: „Pasidaryk sau mokytoją ir nusipirk sau draugą.“

4. Įstatymų rinkinys. Susirinkimo namų įstatymai
Svarbiausia sielos išaukštinimo ir tobulumo esmė yra tai, kai visos sielos įsijungia viena į kitą ir tampa vienu kūnu, nes tik tuomet jos pakyla į šventumą. Šventumas yra vienas, todėl malda, t.y. sielos savybė, priklauso nuo sielų susijungimo. Todėl pagrindinė malda
– bendruomenėje, o ne vienumoje, kad nebūtų kiekvienas atskirai, kas prieštarauja šventumui. Tik būtina sujungti šventą bendruomenę ir ji taps vienu kūnu. Ir tai yra malda bendruomenėje, būtent susirinkimo namuose, kur susirenka ir susijungia sielos, ir tuomet tai yra tobula malda.

5. Rabašas, 17 straipsnis, dalis 2, 1984 m, „Grupės susirinkimo tvarka“
Visų pirma, susirinkus (draugams) reikalinga darbotvarkė. Tai reiškia, kad kiekvienas draugas pagal išgales kalbės apie grupės svarbą. Kitaip tariant, kokią naudą jis gaus iš grupės. Tiek, kiek jis viliasi, kad grupė suteiks jam kažką svarbaus, tai, ko jis pats negali įgyti, tiek jis vertins grupę.

6. Baal Sulamas. Laiškas 13
Turėtumėte žinoti, kad kiekvienas grupėje turi daug šventumo kibirkščių ir kai sujungsite visas šias šventumo kibirkštis vienoje vietoje, susirinkime, kur sėdi broliai meilėje ir draugystėje, tikrai turėsite tokį šventumo lygį, kuris tuo momentu bus daug svarbesnis
už gyvenimo šviesą.

7. Rabašas. 9 straipsnis, 1984 m, „Žmogus visada turi parduoti savo namų sijas“
Kiekviename iš jų yra meilės artimui kibirkštys. Tačiau ta kibirkštis negalėjo uždegti meilės šviesos, kad ji šviestų kiekvienam atskiram žmogui. Todėl jie tada sutarė, kad jų sujungimo dėka, iš visų kibirkščių atsiras viena didelė liepsna.

8. “Šviesa ir saulė”, dalis Vaechi
Susirinkime svarbiausia, kad visi būtų vieningi ir kad siektų tik vieno tikslo - atskleisti Kūrėją, todėl kad kiekviename dešimtuke yra Šchina. Ir akivaizdu, kad jei jų yra daugiau nei dešimt, tuomet Šchinos atskleidimas yra didesnis. Ir lai kiekvienas susijungia su draugu ir ateina pas jį, kad išgirstų iš jo ką nors apie Kūrėją ir anuliuotų save prieš
draugą, o draugas anuliuotųsi prieš jį ir visi taip padarytų. Ir taip ar kitaip, kai susirinkusieji turi vieną ketinimą, „daugiau nei veršiukas nori žįsti, karvė nori maitinti“. Ir Kūrėjas prie jų priartėja, ir Jis yra su jais.

9. Rabašas, 17 straipsnis, 1986 m, „Susirinkimo tvarka“
Visų pirma reikia išaukštinti susirinkimo svarbą. O tada patikrinti, ką galima gauti iš šio veiksmo. Kaip sakoma aukščiau mūsų išminčių žodžiuose: „Žmogus turi visada [pirmiausia] pagarbinti Kūrėją, o tada melstis.“ Kitaip tariant, susirinkimo pradžioje, t.y. pokalbio pradžioje, kuris yra susirinkimo pradžia, reikia kalbėti apie grupės svarbą. Ir
kiekvienas turi stengtis suteikti skonį ir paaiškinimą tai vertei bei svarbai, kurios yra joje. Ir nekalbėti apie nieką kitą, kaip tik apie grupės svarbą.
Ir taip tol, kol grupės svarba nebus atskleista draugų. Tada reikia pasakyti: „Dabar baigėme pirmąjį draugų susirinkimo etapą“ ir pradėti antrąjį etapą. Tai reiškia, kad kiekvienas turi pasakyti savo nuomonę, kokius veiksmus galime atlikti, leidžiančius kiekvienam įgyti meilę draugams. Kitaip tariant, ką kiekvienas gali padaryti, kad jo širdyje atsirastų gebėjimas mylėti kiekvieną iš grupės. O po to baigiamas antras
etapas, t.y. patarimai, ką daryti grupės labui, prasideda trečias etapas, t.y. praktinis to įgyvendinimas, ką draugai nusprendė, kad galima padaryti.

10. Baal Sulamas. „Mokymo apie dešimtį sfirų“ pratarmė, 155 punktas
Kai žmogus užsiima šiuo mokslu, minėdamas su savo siela susijusių šviesų ir indų pavadinimus, šios šviesos jam iš karto, tam tikru mastu, nušvinta. Tačiau jos šviečia žmogui neįsivilkusios į vidinę sielos dalį, nes nėra pakankamai indų, tinkamų joms priimti. Ir vis dėlto švytėjimas, kurį žmogus karts nuo karto gauna pamokų metu, pritraukia prie jo Aukštesnįjį žavesį ir pripildo dvasingumo bei tyrumo, kurie priartina
žmogų prie tobulumo.

Baal Sulamas. „Įvadas į kabalos mokslą“ (Pticha) 

14) Ir tam, kad išgelbėtų kūrinius nuo tokio didžiulio atskyrimo, įvyko „cimcum alef“ (CA,pirmasis apribojimas), kurio esmė ta, kad jis atskyrė minėtąją bchina dalet nuo visų šventumo parcufim (dvasinių objektų) taip, kad didžiulė jos gavimo dalis liko visiškai tuščia ir laisva nuo šviesos erdvės. Nes visi šventumo parcufim išėjo su ištaisytais masachim (ekranais) savo kli Malchut, kad nepriimtų šviesos į šią bchina dalet. Ir kai Aukštesnioji šviesa išplisdama juda link kūrinio, o šis ekranas ją atstumia atgal, tai panašu į smūgį (akaa) tarp Aukštesniosios šviesos ir ekrano, kuris pakelia atspindėtą šviesą iš apačios į viršų ir įvelka į Aukštesniosio šviesos dešimt sfirų.

Nes, ta šviesos dalis, kuri atstumta atgal, vadinama „or chozer“ (atspindėta šviesa) ir jos apvilkimas Aukštesniąją šviesa virsta gavimo kli Aukštesniajai šviesai vietoje bchina dalet, nes vėliau kli Malchut išsiplėtė pagal šios atspindėtos šviesos dydį – tos atstumtos šviesos, kuri pakilo ir apvilko Aukštesniąją šviesą iš apačios į viršų, – ir išsiplėtė taip pat nuo
viršaus žemyn ir taip šviesos įsivelka į kelim, t.y. į šią atspindėtą šviesą.

Ir čia slypi „roš“ ir „guf“ (t.y. „galva“ ir „kūnas“) sąvokų prasmė, kurios yra kiekvienoje pakopoje, nes „zivug de-aka“ (smūgio susiliejimas) Aukštesniosios šviesos su ekranu, kelia atspindėtą šviesą iš apačios į viršų ir Aukštesniosios šviesos dešimt sfirų įsivelka roš dešimt sfirų, kurios laikomos kli šaknims, nes ten dar negali būti tikro padengimo.

O tada, kai Malchut išsiplečia su šia atspindėta šviesa nuo viršaus žemyn, atspindėta šviesa galiausiai tampa padengimu Aukštesniajai šviesai ir tada įvyksta šviesųįsivilkimas į kelim, kurie vadinami šio etapo „guf“ ir tai jau yra pabaigti kelim.

15) Tokiu būdu buvo sukurti nauji kelim šventumo parcufuose vietoj bchina dalet po pirmojo apribojimo - jie susiformavo iš Atspindėtos šviesos [dėl] Aukštesniosios šviesos zivug de akaa su ekranu.

Ir vis dėlto reikia suprasti šią Atspindėtą šviesą – kaip ji tapo gaunančiu kli, po to, kai iš pradžių buvo tik Šviesa, kurios buvo atsisakyta gauti –
pasirodo, ji atlieka priešingą sau vaidmenį.

Ir tai paaiškinsiu pavyzdžiu iš šio pasaulio, nes žmogui natūralu mylėti ir gerbti davimo savybę, o gauti iš draugo jam yra šlykščiai žema. Ir todėl, kai jis ateina į savo draugo namus ir pastarasis pakviečia jį valgyti, net jei jis yra labai alkanas, atsisakys valgyti, nes bjauru ir žema jo akyse gauti dovaną iš draugo.

Tačiau kai draugas ne kartą jo maldauja tiek, kad jam tampa akivaizdu, jog valgydamas padarys savo draugui didžiulę paslaugą, tada jis pasiduoda ir sutinka valgyti su juo. Mat jis nebesijaučia dovanos gavėju, o draugo nebejaučia davėju - priešingai - vaišindamasis jis duoda ir daro paslaugą savo draugui.

Ir štai, nepaisant to, kad alkio jausmas ir apetitas yra kli (indas) maistui gauti, o šisžmogus turėjo pakankamai apetito ir alkio, kad galėtų priimti draugo vaišes, bet, tuo pačiu, jis negalėjo net pabandyti ką nors paragauti – dėl gėdos. Tačiau, kai draugas pradeda jį įtikinėti, o jis ir toliau atsisako, tuomet jame pradeda formuotis nauji kelim,
skirti [gauti] maistui. Kadangi draugo įtikinėjimo ir jo paties atstūmimo jėgos, vis labiau augančios, ilgainiui susikaupia tiek, kad paverstų jo savybę gauti savybe duoti tokiu mastu, kad jis jau gali įsivaizduoti, kad padarys paslaugą ir suteiks didžiulį malonumą savo draugui valgydamas pas jį.

Ir tada jame gimsta gavimo kelim vaišėms su draugu. Ir dabar atstūmimo jėga tapo pagrindiniu šio valgio gavimo kli, o ne alkiu ir apetitu,nepaisant to, kad iš tikrųjų jie yra įprasti gavimo kelim.

16) Ir iš šio [santykių] pavyzdžio tarp žmogaus ir jo draugo (tarp svečio ir šeimininko) galima suprasti, kas yra minėtasis zivug de akaa ir jo iškeliama Atspindėta šviesa, kuri tampa naujais gaunančiais kelim Aukštesniajai šviesai, vietoj bchina dalet. Juk Aukštesniosios šviesos smūgiai, smogiantys į ekraną ir norintys pasklisti bchina dalet,
gali būti prilyginami draugo įkalbinėjimui su juo pavalgyti. Galų gale, kiek žmogus nori, kad jo draugas pasivaišintų, tiek Aukštesnioji šviesa nori sklisti iki gavėjo. O ekranas, smogiantis į Šviesą ir ją atspindintis, gali būti lyginamas su draugo atstūmimu ir atsisakymu pasivaišinti, nes jis atstumia ir grąžina jam atgal gėrį.

Ir, kaip matai, būtent atsisakymas ir atstūmimas transformavosi ir tapo teisingais gavimo kelim, norint priimti draugo vaišes, taip pat galima įsivaizduoti, kad Atspindėta šviesa kyla dėl to, kad ekranas susiduria su Aukštesniąja šviesa ir ją atstumia, būtent jis tampa naujų kelim gavėju, kad gautų Aukštesniąją šviesą, o ne bchina dalet, kuri buvo
naudojama kaip gaunantis kli iki pirmojo apribojimo.

Vienok taip yra tik ABJA šventumo parcufuose, bet ne klipot parcufuose ir „šiame pasaulyje“, kur pati bchina dalet naudojama kaip gaunantis kli. Ir todėl jie yra atskirti nuo Aukštesniosios šviesos, nes juos skiria bchina dalet formos neatitikimas. Ir todėl klipot ir nusidėjėliai laikomi mirusiais, nes juos nuo gyvybės šaltinio skiria juose esantis noras gauti. Taigi, kaip minėta 13 punkte, atkreipkite dėmesį ir laikykitės to, nes daugiau
paaiškinti neįmanoma.