Koks yra pagrindinis trūkumas, dėl kurio žmogus turėtų melstis?

Giluminis Rabašo raštų studijavimas – kiekvieną antradienio vakarą

Esame labai dėkingi, kad artėjantis kongresas verčia mus atrasti vis naujų dalykų apie mūsų kelią. Visi kartu ieškome naujų būdų, kaip geriau studijuoti. Net jei šiuo metu tai gali atrodyti šiek tiek sudėtinga – viskas gerai. Svarbiausia, kad visi susirinktų į kongresą. Paskutinę akimirką visada atsiranda įvairių netikėtumų. Kai visi susirinks, viskas savaime susidėlios į savo vietas.

Studijuojame medžiagą pagal kongreso temas, kurias galite rasti kongreso svetainėje. Šias artimiausias 90 minučių skirsime dar gilesniam pasiruošimui.

Iš tikrųjų pusę dienos praleidau ieškodamas Ravo patarimų, kaip pasiruošti kongresui. Mūsų archyve yra labai daug medžiagos. Pamačiau, kad yra patarimų, ką daryti prieš kongresą, jo metu ir po jo. Rengiame dokumentą, kuriame surinksime visus šiuos ypatingus Ravo patarimus. Per Šabatą ir sekmadienį pusė rytinės pamokos bus skirta būtent šiai temai. Visa tai jau yra parašyta ir pasakyta. Tačiau labai sunku šiuos dalykus surasti, nes jie remiasi asmeniniais Ravo patarimais, kuriuos jis davė daugelį metų. Galbūt jau matėte pirminį dokumento variantą. Dabar mes jį atnaujiname.

Ravas sako, kad mūsų požiūris turėtų būti toks, tarsi eitume į labai artimo žmogaus vestuves. Šiandien mano šeimoje kaip tik buvo tokios vestuvės, ir pastarąją pusantros savaitės mačiau, kaip visi tiesiog gyveno tuo įvykiu – pirko vieną ar kitą daiktą, ruošėsi šiai ypatingai dienai. Būtent toks ir turėtų būti mūsų požiūris.

Taip pat labai gerai atvykti anksčiau ir padėti – tai viena didžiausių dovanų, kurią galite padovanoti patys sau. Nes tuomet atvykstate ne kaip svečias, o labiau kaip šeimininkas.

Mums iš tiesų reikia uždegti vieniems kitus – net jei patys to dar nejaučiame. Turime apie tai kalbėti – net jei pradžioje tai darome tarsi dirbtinai. Galime vieni kitus „užkrėsti“ jauduliu ir džiaugsmu dėl artėjančio įvykio.

Kalbant apie straipsnį, prieš kelias dienas gavome labai gerą Ravo patarimą: skaityti taip lėtai, tarsi sektume žmogų, kuris tuo metu rašo tekstą, ir stengtis pajusti, ką autorius, Rabašas, jautė jį rašydamas.

Mumyse yra vidinis veržimasis ieškoti pripildymo, turime materialių ir dvasinių norų. Rabašas mums aiškina, kuo jie skiriasi. Vienas yra susijęs su savęs pripildymu, o kitas su Kūrėju. Štai ištrauka:

Koks yra pagrindinis trūkumas, dėl kurio žmogus turėtų melstis?

1986 m., 12 straipsnis

Žinoma, kad kūrinys vadinamas „trūkumu“. Todėl jis vadinamas „būtis iš nebūties“. Žmogus buvo sukurtas pilnas trūkumų. Todėl, kad žmogui sektųsi darbe, kai jis siekia pripildyti savo trūkumus, pirmiausia jis turi žinoti, koks yra pagrindinis trūkumas, kuriam turėtų teikti pirmenybę prieš visus kitus savo trūkumus. Kadangi yra dvasinių ir materialių trūkumų, pirmiausia turime išsiaiškinti, ką vadiname „dvasiniu“, o ką „materialiu“.

Straipsnyje „Įvadas į kabalos išmintį“ (11 punktas) parašyta: „Dabar galite suprasti tikrąjį skirtumą tarp dvasingumo ir materialumo: viskas, kas savyje turi pilnai išsivysčiusį norą gauti, apimantį visas jo Bechinot [stadijas], tai yra Bechina Dalet [ketvirtąją stadiją], laikoma materialumu.“

Būtent tai egzistuoja visuose prieš mus esančios šio pasaulio tikrovės elementuose. O visa tai, kas yra aukščiau šio didžiulio noro gauti masto, laikoma „dvasingumu“.“

Iš to išplaukia, kad materialumas reiškia tai, kas susiję su mūsų noro gauti pripildymu. Todėl visa, ką žmogus daro dėl savo paties naudos, vadinama „materialumu“, o tai, ką jis daro Kūrėjo labui, vadinama „dvasingumu“.